Saulės elektrinės, saulės elektrinių komplektai

„Švari energija“ projektuoja, tiekia ir įrengia ON-grid, OFF-grid ir hibridines saulės elektrines visoje Lietuvoje.

Įmonė siūlo fotovoltinius modulius, hibridinius inverterius, baterijas, montavimo konstrukcijas ir energijos gamybos stebėjimo sistemas.

Kas yra saulės elektrinė?

Saulės elektrinė – tai fotovoltinė elektros gamybos sistema, kuri saulės šviesą paverčia elektros energija. Sistema gamina elektrą vietoje ir leidžia sumažinti elektros energijos pirkimą iš tinklo.

Saulės elektrinių komplektai su hibridiniais inverteriais ir akumuliatoriumi užtikrina elektros tiekimą net ir nutrūkus tiesioginiam elektros tinklui.

Sprendimas tinka privačiam namui, ūkiui ir verslui.

„Švari Energija“ siūlo saulės elektrinių sprendimus ir įrengimo paslaugas

  • Montuoja saulės elektrines ant gyvenamųjų, komercinių ir pramoninių pastatų;
  • Rengia techninius projektus: galios skaičiavimus, schemas ir prijungimo prie ESO tinklo dokumentaciją;
  • Projektuoja ir įrengia antžemines saulės elektrines bei tiekia jų konstrukcijas;
  • Tiekia balkonines saulės elektrines daugiabučiams;
  • Atlieka saulės elektrinių diagnostiką, remontą ir komponentų keitimo darbus;
  • Projektuoja ir įrengia hibridines saulės elektrines su akumuliatoriais, generatorių integracija ir UPS sistemomis.

Technologinė ir ekonominė nauda

Fotovoltinių sistemų įrengimo kainos sumažėjo dėl technologijų efektyvumo ir rinkos plėtros, todėl saulės elektrinės tapo prieinamos verslui ir privatiems vartotojams.

Saulės elektrinė pagamina pakankamą elektros kiekį pastato poreikiams, o perteklinė elektra perduodama į elektros tinklą.

Hibridinė sistema su inverteriu ir akumuliatoriumi užtikrina elektros tiekimą nutrūkus elektros tinklui.

Komponentai ir garantijos

Siūlomi komponentai: tvirtinimo sistemos, ON-grid, OFF-grid ir hibridiniai inverteriai, baterijos ir energijos gamybos stebėjimo sistemos.

Pagrindiniams sistemos komponentams taikoma iki 25 metų garantija.

Saulės elektrinių tipų palyginimas

Tipas Aprašymas Kaina Tinkamumas Atsiperkamumas
ON-grid (tinklinė) Sistema prijungta prie elektros tinklo; perteklinė elektra perduodama į tinklą Mažiausia Namams ir verslui su elektros tinklo prieiga Trumpiausias
OFF-grid (autonominė) Sistema neprijungta prie tinklo; energija kaupiama baterijose Didžiausia Objektams be prieigos prie elektros tinklo Ilgiausias
Hibridinė Sistema veikia su tinklu ir baterijomis Vidutinė Objektams, kuriems reikalingas rezervinis elektros tiekimas Vidutinis

Hibridinė sistema užtikrina elektros tiekimą nutrūkus elektros tinklui.

ON-grid sistema naudoja elektros tinklą perteklinės energijos perdavimui ir elektros trūkumui padengti.

OFF-grid sistema veikia be elektros tinklo ir naudoja baterijose sukauptą energiją.

Saulės modulių tipai ir technologijos

Saulės moduliai sudaro fotovoltinės elektrinės dalį, kuri generuoja elektros energiją. Modulių tipas ir technologija nustato sistemos efektyvumą, užimamą plotą ir kainą.

Naudojami modulių tipai: monokristaliniai ir bifacial moduliai.

Naudojamos technologijos: PERC, TOPCon ir HJT, taip pat half-cut elementų išdėstymas.

Moduliai parenkami pagal stogo plotą, šešėliavimą, reikalingą galią ir biudžetą.

Modulių tipai

Monokristaliniai moduliai

Monokristaliniai moduliai pasižymi aukštu efektyvumu ir ilgu tarnavimo laiku, nes gaminami iš vientiso silicio kristalo.

Didesnis efektyvumas leidžia pasiekti reikiamą galią naudojant mažesnį stogo plotą, todėl šie moduliai tinka individualiems namams ir objektams su ribota montavimo erdve.

Bifacial (dvipusiai) moduliai

Bifacial moduliai generuoja elektrą iš abiejų pusių, nes galinė dalis naudoja nuo paviršių atsispindinčią šviesą.

Tinkamai suprojektuotoje sistemoje papildoma generacija siekia iki 10–20 %, todėl šie moduliai dažniausiai naudojami antžeminėse ir komercinėse elektrinėse.

Half-cut moduliai

Half-cut moduliai naudoja padalintas saulės celes, kurios sumažina energijos nuostolius ir modulių darbinę temperatūrą.

Tokia konstrukcija pagerina veikimą esant daliniam šešėliavimui, todėl moduliai tinka stogams su kaminų ar kitų objektų metamu šešėliu.

Modulių technologijos

PERC technologija

PERC (Passivated Emitter and Rear Cell) technologija naudoja papildomą galinį sluoksnį, kuris atspindi šviesą atgal į celę.

Šis sprendimas padidina elektros generaciją esant išsklaidytam apšvietimui.

PERC modulių efektyvumas siekia apie 20–21 %.

TOPCon technologija

TOPCon (Tunnel Oxide Passivated Contact) technologija naudoja ploną oksido sluoksnį, kuris sumažina energijos nuostolius.

Moduliai išlaiko stabilesnį veikimą esant aukštai temperatūrai ir silpnesniam apšvietimui.

TOPCon modulių efektyvumas siekia apie 21–23 %.

HJT (Heterojunction) technologija

HJT (Heterojunction) technologija sujungia skirtingus silicio sluoksnius vienoje celėje.

Ši konstrukcija sumažina energijos nuostolius ir užtikrina stabilų veikimą esant temperatūros svyravimams.

HJT modulių efektyvumas siekia apie 22–24 %.

Kokius modulius rinktis saulės elektrinei? Palyginimas pagal techninius kriterijus

Kriterijus Monokristaliniai Bifacial Monokristaliniai su half-cut
Efektyvumas (%) 19–21 % 20–22 % 19–21 %
Kaina (€/W) 0,22–0,27 €/W 0,26–0,32 €/W 0,22–0,28 €/W
Reikalingas plotas 1 kW (m²) ~4,6–5,2 m² ~4,5–5,0 m² ~4,6–5,2 m²
Temperatūrinis koeficientas (%/°C) −0,35 %/°C −0,34 %/°C −0,35 %/°C
Metinė degradacija 0,5–0,6 %/metus 0,45–0,55 %/metus 0,5–0,6 %/metus
Garantija 12–15 metų produkto / iki 25 metų našumo 15–25 metų produkto / iki 30 metų našumo 12–15 metų produkto / iki 25 metų našumo
Veikimas šešėlyje Vidutinis Vidutinis Geresnis
Optimalus panaudojimas Namų stogai Antžeminės elektrinės Šešėliuoti stogai

Modulių pasirinkimą lemia stogo plotas, montavimo vieta, šešėliavimo lygis, biudžetas ir reikalinga elektros generacija.

Kaip veikia saulės elektrinė?

Saulės elektrinė veikia nuosekliais energijos generavimo ir paskirstymo etapais:

  1. Energijos generavimas – fotovoltiniai moduliai sugeria saulės šviesą ir paverčia ją nuolatine srove (DC);
  2. Srovės konvertavimas – inverteris nuolatinę srovę paverčia į kintamąją srovę (AC), tinkamą naudoti pastate;
  3. Energijos panaudojimas – pagaminta elektra naudojama pastato elektros poreikiams.
  4. Perteklinės energijos valdymas:
  • ON-grid sistemose perteklinė elektra perduodama į elektros tinklą;
  • Hibridinėse sistemose perteklinė elektra kaupiama baterijose arba perduodama į tinklą;
  • OFF-grid sistemose visa energija kaupiama akumuliatoriuose;

Kur galima įsirengti saulės elektrinę?

Saulės elektrinė montuojama ant stogo arba ant žemės, kai užtikrinama tinkama modulių kryptis ir minimalus šešėliavimas.

Šlaitinis stogas

Šlaitinis stogas yra dažniausias sprendimas individualiems namams, nes leidžia montuoti modulius optimaliu kampu be papildomų konstrukcijų.

Konstrukcijos parenkamos pagal stogo dangą – skardą, čerpes ar bituminę dangą.

Plokščias stogas

Plokščiuose stoguose naudojamos pakeliamos konstrukcijos, kurios leidžia nustatyti optimalų modulių kampą.

Sprendimas taikomas komerciniuose ir pramoniniuose pastatuose.

Montavimas ant žemės

Montavimas ant žemės pasirenkamas, kai stogas netinkamas arba reikalinga didesnė elektrinės galia.

Naudojamos konstrukcijos su poliais, sraigtiniais pamatais arba betoniniais pagrindais, todėl galima tiksliai nustatyti modulių kryptį ir kampą.

Kaip vyksta saulės elektrinės įrengimas?

Saulės elektrinės įrengimas vyksta etapais: parenkami moduliai, inverteris, tvirtinimo konstrukcijos ir papildomi komponentai.

Sistema projektuojama pagal objekto elektros vartojimą, montavimo vietą ir objekto technines sąlygas.

Saulės moduliai – energijos generavimas

Moduliai montuojami ant stogo arba ant žemės, atsižvelgiant į orientaciją, šešėliavimą ir turimą plotą.

Reikalingas modulių kiekis nustatomas pagal metinį elektros vartojimą. Dažniausiai įrengiamos 5 kW, 10 kW ar didesnės galios sistemos.

Siūlome LONGi, Jinko ir Bauer gamintojų modulius.

Inverteris – srovės konvertavimas

Inverteris paverčia modulių generuojamą nuolatinę srovę (DC) į kintamąją srovę (AC), tinkamą naudoti pastate.

Įrenginys leidžia stebėti elektrinės darbą ir fiksuoti generacijos duomenis.

Siūlome Fronius, Huawei, SolarEdge ir SolaX inverterius, įskaitant hibridinius sprendimus su akumuliatoriais.

Tvirtinimo sistemos

Tvirtinimo sprendimas parenkamas pagal montavimo vietą ir konstrukciją:

  • Šlaitiniams stogams naudojamos konstrukcijos pagal dangos tipą ir nuolydį;
  • Plokštiems stogams naudojamos reguliuojamo kampo konstrukcijos;
  • Antžeminėms sistemoms naudojami poliai, sraigtiniai arba betoniniai pamatai.

Papildomi komponentai

Papildomi komponentai didina sistemos kontrolę ir energijos panaudojimą:

  • Skaitikliai matuoja pagamintą ir suvartotą energiją;
  • Optimizatoriai gerina modulių veikimą esant nevienodoms sąlygoms;
  • Akumuliatoriai kaupia perteklinę energiją ir užtikrina elektros tiekimą nutrūkus tinklui.

Saulės baterijos (energijos kaupikliai) kaip papildomas sistemos komponentas

Saulės elektrinės baterijos leidžia kaupti modulių pagamintą perteklinę energiją ir naudoti ją tada, kai saulės nėra: vakarais, naktį, pikinio vartojimo metu arba nutrūkus elektros tiekimui.

Energijos kaupimas ypač svarbus hibridinėse sistemose, nes leidžia sumažinti priklausomybę nuo elektros tinklo ir užtikrinti energijos tiekimą dingus elektrai.

OFF-grid sistemose baterijos yra būtinos, nes tokie objektai neturi galimybės prisijungti prie tinklo ir visa energija turi būti kaupiama ir naudojama autonomiškai.

Baterijų technologijos: LiFePO4 vs. ličio jonų (Li-ion)

Saulės elektrinėse naudojamos dvi pagrindinės baterijų technologijos: LiFePO4 ir ličio jonų (Li-ion).

LiFePO4 (lithium iron phosphate)

LiFePO4 baterijos pasižymi ilgu ciklų skaičiumi ir stabiliu veikimu.

Pagrindinės savybės:

  • Tarnavimo laikas: ~6000–9000 ciklų;
  • Maža perkaitimo rizika;
  • Stabilus veikimas esant aukštai temperatūrai;
  • Mažesni eksploatacijos kaštai per visą naudojimo laikotarpį.

Ličio jonų (Li-ion: NMC / NCA)

Ličio jonų baterijos pasižymi didesniu energijos tankiu.

Pagrindinės savybės:

  • Tarnavimo laikas: ~3000–5000 ciklų
  • Didesnis energijos kiekis mažesniame tūryje
  • Didesnė perkaitimo rizika
  • Aukštesnė kaina didesnės talpos sistemose

Kaip parenkama baterijos talpa?

Baterijos talpa nustatoma pagal elektros suvartojimą, saulės elektrinės generaciją ir reikalingą autonomijos laiką.

Buitiniuose projektuose dažniausiai pasirenkamos 5–10 kWh baterijos, o didesniems arba OFF-grid sprendimams naudojamos 15 kWh ir didesnės talpos sistemos.

Talpos skaičiavimo principas:

  • Reikalinga baterijos talpa apskaičiuojama pagal formulę: dienos suvartojimas (kWh) × autonomijos laikas (val.) ÷ 24

Pavyzdžiai:

  • Namas sunaudoja ~10 kWh per dieną ir dalį energijos naudoja vakare → reikalinga apie 5 kWh baterija;
  • Namas su šilumos siurbliu sunaudoja ~20 kWh per dieną → reikalinga apie 10 kWh baterija;
  • OFF-grid sistema reikalauja 15–20 kWh arba didesnės talpos, priklausomai nuo vartojimo.

Leidimai, dokumentai ir prijungimas prie ESO

Saulės elektrinės įrengimas reikalauja techninių darbų ir suderinimo su ESO.

Kada reikalingas techninis projektas?

echninis projektas reikalingas, kai:

  • Elektrinės galia viršija 5 kW;
  • Naudojamas trifazis prijungimas;
  • Elektrinė montuojama ant žemės;
  • Keičiamos konstrukcijos arba taikomi nestandartiniai sprendimai;
  • Reikalingas ESO prijungimo sąlygų vertinimas.

Projektas apima galios skaičiavimus, elektros schemas, saugos sprendimus ir dokumentus prijungimui.

Kokius dokumentus reikia pateikti ESO?

ESO reikalauja šių dokumentų:

  • Prašymo prijungti elektrinę (teikiamas per ESO savitarną);
  • Techninių duomenų (modulių tipas, inverteris, galia);
  • Techninio arba supaprastinto projekto;
  • Nuosavybės dokumentų;
  • Elektros vartotojo sutarties;
  • Įrangos atitikties sertifikatų.

Kaip vyksta prijungimo procesas?

Prijungimas vyksta etapais:

  1. Paraiška ESO – pateikiama paraiška per ESO savitarną, o ESO nustato prijungimo sąlygas;
  2. Projektavimas – parengiamas techninis projektas pagal ESO sąlygas;
  3. Įrengimas ir patikra – sumontuojama sistema, atliekami matavimai ir patikrinama apsauga bei inverterio veikimas;
  4. Prijungimas prie tinklo – ESO patikrina įrangą, įrengia dvipusį skaitiklį ir suteikia leidimą gamybai.

Kada verta įsirengti saulės elektrinę?

  • Individualus namas – didelis elektros vartojimas šildymui, buitiniams prietaisams ar elektromobiliui leidžia efektyviai panaudoti pagamintą energiją;
  • Ūkis ar sodyba – pastovus elektros poreikis leidžia sumažinti elektros pirkimą iš tinklo;
  • Ūkinė veikla – elektra naudojama gyvenamajai ir gamybinei veiklai. Galima pasinaudoti paramos programomis;
  • Verslas – didelis ir prognozuojamas elektros vartojimas leidžia stabilizuoti energijos sąnaudas;
  • Nuotolinis gamintojas – elektrinė įrengiama saulės parke, o pagaminta energija priskiriama vartotojui.

Pagrindiniai saulės elektrinės privalumai

  • Elektros gamyba iš atsinaujinančio šaltinio – elektra gaminama iš saulės šviesos be tiesioginių emisijų;
  • Mažesnis elektros pirkimas iš tinklo – dalis suvartojamos elektros padengiama vietine generacija;
  • Atsiperkamumas – tipinis atsipirkimo laikotarpis siekia apie 5–7 metus, priklausomai nuo vartojimo ir įrengimo kainos;
  • Valstybės parama – dalį investicijų galima susigrąžinti per paramos programas;
  • Energetinė nepriklausomybė – mažėja priklausomybė nuo elektros kainų svyravimų;
  • Lankstus pritaikymas – elektrinės montuojamos ant stogų arba ant žemės, pritaikant galią pagal vartojimą.

Saulės elektrinių atsiperkamumas: realūs skaičiavimai Lietuvoje

Saulės elektrinės atsiperkamumas Lietuvoje vidutiniškai siekia 5–7 metus.

Tikslus laikotarpis priklauso nuo elektrinės galios, elektros kainos, paramos ir vartojimo profilio.

Skaičiavimai paremti Lietuvos sąlygomis, kai vidutinė generacija siekia apie 1000 kWh iš 1 kW per metus.

Kiek elektros pagamina saulės elektrinė Lietuvoje?

Vidutinė metinė generacija:

  • 1 kW → ~1000–1100 kWh per metus;
  • 5 kW → ~5000–5500 kWh per metus;
  • 10 kW → ~10 000–11 000 kWh per metus.

Generacija priklauso nuo modulių krypties, kampo, šešėliavimo ir inverterio darbo.

Kiek galima sutaupyti per metus?

5 kW elektrinė

  • Generacija: ~5200 kWh;
  • Sutaupymas: ~850–1050 € per metus.

10 kW elektrinė

  • Generacija: ~10 500 kWh;
  • Sutaupymas: ~1600–2000 € per metus.

15 kW elektrinė

  • Generacija: ~15 500 kWh;
  • Sutaupymas: ~2400–3000 € per metus.

Kas lemia saulės elektrinės kainą?

Saulės elektrinės kaina priklauso nuo įrangos, montavimo sudėtingumo ir papildomų sprendimų.

  1. Įranga (moduliai, inverteris, konstrukcijos) – kainą lemia modulių galia, inverterio tipas (ON-grid ar hibridinis), gamintojas ir konstrukcijų tipas;
  2. Montavimo darbai – kaina priklauso nuo stogo tipo arba montavimo ant žemės. Kaina didėja, kai reikia papildomų elektros instaliacijos, apsaugos ar ilgesnių kabelių;
  3. Logistika – kaina apima įrangos pristatymą, pakėlimą ant stogo ir montavimo organizavimą;
  4. Papildomi komponentai ir paslaugos – optimizatoriai, akumuliatoriai, stebėjimo sistemos ir priežiūra didina projekto kainą;
  5. Valstybės parama – parama sumažina galutinę projekto kainą.

Kaip gauti paramą saulės elektrinių įrengimui iš APVA?

APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūros) parama kompensuoja dalį saulės elektrinės įrengimo išlaidų.

Parama skirta individualių namų savininkams ir daugiabučių gyventojams, kurie įsirengia elektrinę savo reikmėms arba tampa nuotoliniais gamintojais.

Pagrindinės sąlygos

  • Kompensacijos dydis – iki 323 € už kiekvieną įrengtos elektrinės kW;
  • Pavyzdys – 10 kW elektrinei skiriama iki 3230 € kompensacija;
  • Kas gali teikti paraišką – individualių namų savininkai ir daugiabučių gyventojai;
  • Paraiškų teikimas – paraiškos priimamos tik paskelbtų kvietimų metu.

Saulės elektrinės priežiūra ir aptarnavimas

Saulės elektrinei reikalinga periodinė priežiūra, kuri užtikrina stabilų veikimą.

Modulių priežiūra

Modulių paviršius turi išlikti švarus, nes nešvarumai mažina elektros generaciją. Ant modulių kaupiasi dulkės, žiedadulkės, lapai ir sniegas.

Lietus pašalina dalį nešvarumų, tačiau modulius reikia valyti 1–2 kartus per metus, ypač sausose ar dulkėtose vietovėse.

Inverterio diagnostika

Inverterio veikimas tikrinamas bent kartą per metus. Tikrinama aušinimo sistema, klaidų registrai ir veikimo parametrai.

Modernūs inverteriai leidžia stebėti sistemos darbą ir galimas klaidas per programėlę arba interneto sąsają.

Visos sistemos apžiūra

Bendra elektrinės apžiūra atliekama kas 1–2 metus:

  • Tikrinamos tvirtinimo konstrukcijos;
  • Tikrinama kabelių izoliacija ir jungtys;
  • Tikrinamas įžeminimo veikimas.

D.U.K. apie saulės elektrines

Ar galima gauti paramą saulės elektrinėms?

Taip. Finansavimą skiria Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Paramos laikotarpis: 2023-03-09 – 2026-03-31.

APVA naujų kvietimų šiuo metu neteikia.

Kokios galios saulės elektrinę rinktis – 5 kW ar 10 kW?

Galia parenkama pagal metinį elektros suvartojimą.

5 kW sistema tinka mažesniam vartojimui, o 10 kW – didesniems poreikiams. Sistemą galima plėsti didinant modulių kiekį.

Kur montuoti saulės elektrinę – ant stogo ar ant žemės?

Stogo montavimas taikomas, kai yra tinkama konstrukcija, pakankamas plotas ir minimalus šešėliavimas.

Montavimas ant žemės pasirenkamas, kai stogas netinkamas arba reikalinga didesnė elektrinės galia.

Per kiek laiko atsiperka saulės elektrinė?

Vidutinis atsiperkamumas siekia apie 5–7 metus.

Atsiperkamumą lemia:

  • Gauta parama;
  • Įrengimo kaina;
  • Elektros suvartojimas;
  • Elektros kainos ir tinklo mokesčiai;
  • Sistemos orientacija ir efektyvumas.