Saulės elektrinės, saulės elektrinių komplektai

Saulės elektrinės – tai fotovoltinės elektros gamybos sistemos, kurios saulės šviesą paverčia pigia ir tvaria energija, mažina elektros sąnaudas ir didina energetinę nepriklausomybę.

Elektrinių komplektai su hibridiniais inverteriais ir akumuliatoriais suteikia galimybę užtikrinti nenutrūkstamą energijos tiekimą tiek privačiam namui, tiek ūkiui ar verslui.

„Švari energija“ projektuoja, tiekia ir įrengia ON-grid, OFF-grid ir hibridines saulės elektrines visoje Lietuvoje. Dirbame su patikimais gamintojais ir siūlome pilnus sprendimus: nuo fotovoltinių modulių ir hibridinių inverterių iki baterijų, konstrukcijų ir sistemos monitoringų.

„Švari Energija“ siūlo saulės elektrinių sprendimus ir įrengimo paslaugas

• Saulės elektrinių montavimas – ant gyvenamųjų, komercinių ir pramoninių pastatų;
• Techninių projektų rengimas – galios skaičiavimai, schemos, prijungimo prie ESO tinklo dokumentacija;
• Antžeminės saulės elektrinės – projektavimas, konstrukcijos, įrengimas ir prekyba;
• Balkoninės saulės elektrinės daugiabučiams – kompaktiški sprendimai miesto gyventojams;
• Saulės elektrinių diagnostika, remontas ir komponentų keitimas – nuo modulių iki inverterių;
• Hibridinių saulės elektrinių projektavimas ir įrengimas – su akumuliatoriais, energijos kaupikliais, generatorių integracija ir UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltiniais).

Technologinė ir ekonominė nauda

Modernios fotovoltinės technologijos ir auganti rinkos konkurencija sumažino įrengimo kainas, todėl net didesnės galios elektrinės tapo prieinamos tiek verslui, tiek privatiems klientams.

Saulės energija gali būti naudojama buitinei elektros gamybai, karšto vandens ruošimui arba pardavimui į tinklą, o su hibridiniu inverteriu ir kaupikliu sistema užtikrina energijos tiekimą net nutrūkus tinklui.

Komponentai ir garantijos

Siūlome platų komponentų pasirinkimą: tvirtinimo sistemas, ON-grid, OFF-grid ir hibridinius inverterius, baterijas bei monitoringą.

Pagrindiniams sistemos komponentams taikome iki 25 metų garantiją.

Saulės elektrinių tipų palyginimas

Hibridinės elektrinės populiariausios, nes gali naudoti ir tinklo elektrą, ir baterijose sukauptą energiją.

ON-grid sistemos yra pigiausios ir greičiausiai atsiperka. OFF-grid – sprendimas ten, kur nėra galimybės prisijungti prie elektros tinklo.

Saulės modulių tipai ir technologijos

Saulės moduliai yra pagrindinis fotovoltinės elektrinės elementas, todėl jų tipas ir technologija tiesiogiai lemia bendrą sistemos efektyvumą, kainą ir atsiperkamumą.

Šiuo metu rinkoje dominuoja trys pagrindiniai modulių tipai – monokristaliniai, bifacial ir half-cut moduliai – bei gamybos technologijos, tokios kaip PERC, TOPCon ir HJT.

Modulis parenkamas pagal stogo plotą, šešėliavimą, efektyvumo poreikį ir projekto biudžetą.

Modulių tipai

Monokristaliniai moduliai

Monokristaliniai moduliai yra populiariausias pasirinkimas dėl savo aukšto efektyvumo ir patikimumo.

Jie gaminami iš vientiso kristalo silicio, todėl pasižymi stabiliu veikimu, geru našumu net esant prastam apšvietimui ir ilgesniu tarnavimo laiku.

Dėl didesnio efektyvumo šiems moduliams reikia mažiau stogo ploto, todėl jie ypač tinka individualiems namams ir objektams, kur erdvė ribota, o našumo reikalavimai – didesni.

Bifacial (dvipusiai) moduliai

Bifacial moduliai geba generuoti energiją ne tik iš priekinės, bet ir iš galinės pusės, todėl jų metinė generacija gali būti žymiai didesnė.

Jie ypač efektyvūs montuojant ant žemės ar ant konstrukcijų, kurios leidžia šviesai atspindėti į modulio nugarinę pusę.

Tinkamai suprojektuotoje antžeminėje elektrinėje bifacial moduliai gali padidinti bendrą energijos gamybą 10–20 %, todėl šis tipas dažnai pasirenkamas pramoninėms elektrinėms ar didesnės galios sistemoms.

Half-cut moduliai

Half-cut moduliai gaminami padalijus standartines saulės celes į dvi dalis, o toks dizainas sumažina šiluminius nuostolius ir pagerina veikimą esant daliniam šešėliavimui.

Šie moduliai pasižymi patikimesniu darbiniu režimu ir geresniu efektyvumu ilgalaikėje perspektyvoje, todėl yra puikus pasirinkimas stogams, kur yra kaminų, antenų ar kitų šešėlį metančių objektų.

Modulių technologijos

PERC technologija

PERC (Passivated Emitter and Rear Cell) technologija yra patobulinta tradicinių monokristalinių modulių versija.

Skirtumas tas, kad PERC moduliai turi papildomą galinį sluoksnį, kuris geriau atspindi šviesą atgal į celę, todėl modulis pagamina daugiau energijos esant prastam apšvietimui – rytais, vakarais ar debesuotomis dienomis.

Tai gerokai pažangesni moduliai už senesnio tipo technologijas, kurių efektyvumas dažnai siekia 20–21 %. Tačiau jie nėra tokie galingi kaip TOPCon ar HJT modulių klasė.

TOPCon technologija

TOPCon (Tunnel Oxide Passivated Contact) technologija yra dar pažangesnė PERC versija. Dėl papildomo oksido sluoksnio moduliai patiria mažiau energijos nuostolių, todėl geriau veikia karštesnėmis dienomis ir prastesnio apšvietimo sąlygomis.

Tai efektyvesni moduliai, kurių našumas siekia 21–23 %. Nors jie brangesni už PERC, TOPCon užtikrina didesnę generaciją iš to paties ploto, todėl tinka projektams, kur svarbus maksimalus metinis našumas.

HJT (Heterojunction) technologija

HJT (Heterojunction) moduliai gaminami naudojant dvi skirtingas silicio technologijas, todėl jie daug efektyviau naudoja šviesą ir patiria mažiau energijos nuostolių. Dėl šios priežasties moduliai išlieka labai stabilūs net esant dideliems temperatūros svyravimams.

Tai pažangiausi moduliai rinkoje, kurių efektyvumas siekia 22–24 %. HJT pasižymi aukšta generacija ir itin geru patvarumu, todėl tinka projektams, kur svarbiausias yra maksimalus našumas ir ilgaamžiškumas.

Kokius modulius rinktis saulės elektrinei? Palyginimas pagal techninius kriterijus

Modulių pasirinkimas priklauso nuo konkrečių objekto sąlygų: stogo ploto, montavimo vietos, šešėliavimo lygio, biudžeto ir pageidaujamos generacijos.

Kaip veikia saulės elektrinė?

Saulės elektrinė veikia keturiais nuosekliais etapais:

1. Energijos generavimas – ant stogo arba ant žemės sumontuoti fotovoltiniai moduliai sugeria saulės šviesą ir paverčia ją nuolatine srove (DC). Modulių efektyvumas priklauso nuo jų orientacijos, kampo ir saulės intensyvumo.
2. Srovės konvertavimas – inverteris (keitiklis) nuolatinę srovę paverčia į kintamąją srovę (AC), tinkamą naudoti buityje ar pramonėje. Modernūs inverteriai taip pat atlieka monitoringą, optimizuoja našumą ir užtikrina įrenginio apsaugą.
3. Energijos panaudojimas – pagaminta ir konvertuota energija naudojama namų ar verslo poreikiams – prietaisams, šildymo sistemoms, elektromobilių įkrovimui ar kitoms apkrovoms.

Perteklinės energijos valdymas

Nesuvartota energija:

• ON-grid sistemose perduodama į elektros tinklą;
• Hibridinėse – naudojame ir kaupiama baterijose kaip rezervas;
• OFF-grid sistemose kaupiama tik akumuliatoriuose ir naudojama autonomiškai.

Kur galima įsirengti saulės elektrinę?

Saulės elektrinė gali būti montuojama ant įvairių pastatų konstrukcijų arba ant žemės – svarbiausia užtikrinti pakankamą tinkamą orientaciją ir minimalius šešėlius.

Šlaitinis stogas

Populiariausias sprendimas individualiems namams.

Konstrukcijos parenkamos pagal stogo nuolydį ir dangos tipą (skarda, čerpės, bitumas). Užtikrina gerą modulių kampą ir reiškia mažas montavimo sąnaudas.

Plokščias stogas

Reikalingos specialios konstrukcijos su reguliuojamu pakėlimo kampu, kad būtų pasiektas optimalus modulių našumas.

Dažniausiai naudojamas komerciniuose ir pramoniniuose objektuose.

Čerpinis stogas

Montuojama naudojant specialius laikiklius, kurie nepažeidžia čerpių ir užtikrina tvirtą fiksaciją.

Reikalauja tikslaus planavimo ir patyrusių montuotojų.

Montavimas ant žemės

Tinka, kai stogas nėra tinkamas montavimui arba reikalinga didesnės galios elektrinė.

Naudojamos konstrukcijos su poliais, varžtais arba betoniniais pamatais. Tai leidžia optimaliai orientuoti modulius į pietus ir sureguliuoti kampą.

Kaip vyksta saulės elektrinės įrengimas?

Saulės elektrinės projektas vystomas etapais: parenkami moduliai, inverteris, tvirtinimo konstrukcijos ir papildomi komponentai, o visa sistema pritaikoma pagal galios poreikį, stogo ar žemės specifiką ir elektros vartojimo profilį.

Saulės moduliai – pagrindinis energijos generavimo elementas

Moduliai montuojami ant stogo arba ant žemės, priklausomai nuo objekto orientacijos, šešėliavimo ir turimo ploto. Reikalingas modulių kiekis nustatomas pagal metinį elektros suvartojimą – dažniausiai pasirenkamos 5 kW, 10 kW ar didesnės galios sistemos.

Naudojame patikimų gamintojų modulius, tokius kaip LONGi, Jinko, Bauer, pasižyminčius aukštu efektyvumu ir ilgaamžiškumu.

Inverteris – srovės konvertavimas ir sistemos valdymas

Inverteris konvertuoja modulių generuojamą DC energiją į tinklui tinkamą AC srovę, užtikrindamas stabilų elektros tiekimą buitiniams ar pramoniniams poreikiams. Modernūs inverteriai leidžia stebėti elektrinės darbą realiuoju laiku, fiksuoti našumą ir aptikti klaidas.

Siūlome Fronius, Huawei, SolarEdge, SolaX ir kitų gamintojų sprendimus, taip pat hibridinius inverterius su integruojamais akumuliatoriais.

Tvirtinimo sistemos – pritaikytos stogui arba gruntui

Tvirtinimo tipas parenkamas pagal konstrukciją:

• Šlaitiniams stogams naudojamos konstrukcijos, pritaikytos dangos tipui ir nuolydžiui;
• Plokštiems stogams įrengiamos reguliuojamo kampo konstrukcijos, užtikrinančios optimalų modulių pasvirimą;
• Antžeminėms elektrinėms naudojami grunto rėmai, poliai arba betoniniai pamatai, leidžiantys tiksliai orientuoti modulius į pietus.

Papildomi komponentai – efektyvumui ir autonomijai didinti

• Skaitikliai – matuoja generuojamą energiją ir leidžia stebėti sistemos veikimą.
• Optimizatoriai – užtikrina maksimalų našumą esant šešėliavimui, nevienodam modulių kampui ar debesuotumui.
• Akumuliatoriai (saulės baterijos) – leidžia kaupti perteklinę energiją ir naudoti ją dingus tinklo tiekimui arba esant pikiniam vartojimui – svarbu OFF-grid ir hibridinėms sistemoms.

Saulės baterijos (energijos kaupikliai) kaip papildomas sistemos komponentas

Saulės elektrinės baterijos leidžia kaupti modulių pagamintą perteklinę energiją ir naudoti ją tada, kai saulės nėra: vakarais, naktį, pikinio vartojimo metu arba nutrūkus elektros tiekimui.

Energijos kaupimas ypač svarbus hibridinėse sistemose, nes leidžia sumažinti priklausomybę nuo elektros tinklo ir užtikrinti energijos tiekimą dingus elektrai.

OFF-grid sistemose baterijos yra būtinos, nes tokie objektai neturi galimybės prisijungti prie tinklo ir visa energija turi būti kaupiama ir naudojama autonomiškai.

Baterijų technologijos: LiFePO4 vs. ličio jonų (Li-ion)

Moderniose saulės elektrinėse naudojamos dvi pagrindinės baterijų technologijos:

LiFePO4 (lithium iron phosphate)

Tai šiuo metu populiariausia ir saugiausia technologija.

Ji pasižymi:

• ilgu tarnavimo laiku: ~6000–9000 ciklų;
• stabilumu ir maža perkaitimo rizika;
• geru veikimu aukštoje temperatūroje;
• žemesne savikaina eksploatacijos laikotarpiu.

Ličio jonų (Li-ion: NMC / NCA)

Dažniausiai naudojamos buityje, elektromobiliuose, nešiojamoje elektronikoje.

Pagrindiniai bruožai:

• didesnis energijos tankis (mažai vietos, daug talpos);
• trumpesnis tarnavimo laikas: ~3000–5000 ciklų;
• didesnė perkaitimo rizika;
• aukštesnė kaina didelės talpos sistemoms.

Kaip parenkama baterijos talpa?

Baterijos talpa parenkama pagal tai, kiek elektros suvartojama, kiek energijos pagamina moduliai ir koks autonomijos lygis reikalingas.

Įprastai buitiniuose projektuose pasirenkamos 5–10 kWh baterijos, o didesniems ar OFF-grid projektams — 15 kWh ir daugiau.

Talpos skaičiavimo principas:

• Dienos suvartojimas (kWh) × norima autonomija (val.) ÷ 24 = reikalinga talpa (kWh).

Pavyzdžiai:

• Namui, kuris vartoja ~10 kWh/d., norint 30–40 % energijos pasikrauti vakarui → 5 kWh baterija;
• Namui su šilumos siurbliu (~20 kWh/d.) → 10 kWh baterija;
• OFF-grid elektrinėms → 15–20 kWh ar daugiau.

Leidimai, dokumentai ir prijungimas prie ESO

Saulės elektrinės įrengimas apima ne tik techninius darbus, bet ir oficialias procedūras su ESO.

Kada reikalingas techninis projektas?

Techninis projektas būtinas daugumai gyvenamųjų, komercinių ir pramoninių elektrinių, kai:

• elektrinės galia viršija 5 kW;
• planuojamas trifazis prijungimas;
• elektrinė montuojama ant žemės;
• atliekama konstrukcijų modifikacija (plokšti stogai, nestandartiniai sprendimai);
• reikalingas ESO suderinimas ar įvertinimas dėl prijungimo galimybių.

Projektas apima galios skaičiavimus, sujungimų schemas, saugos reikalavimus ir dokumentus, reikalingus ESO leidimui gauti.

Kokius dokumentus reikia pateikti ESO?

Priklausomai nuo elektrinės tipo ir galios, ESO paprastai prašo:

• Prašymo prijungti elektrinę (pateikiama per ESO savitarnos sistemą);
• Techninių duomenų (modulių tipas, inverterio modelis, galia);
• Techninio projekto arba supaprastinto projekto;
• Objekto nuosavybės dokumentų;
• Elektros vartotojo sutarties kopijos;
• Sertifikuotos įrangos atitikties dokumentų.

Kaip vyksta prijungimo procesas?

Prijungimo procesas susideda iš keturių pagrindinių etapų:

1. Paraiška ESO ir galimybių vertinimas – vartotojas (arba rangovas) ESO savitarnoje pateikia paraišką. ESO įvertina technines elektrinės prijungimo galimybes ir pateikia sąlygas;
2. Projektavimas ir dokumentų paruošimas – pagal gautas sąlygas parengiamas techninis projektas: galios skaičiavimai, schemos, įrangos specifikacija, apsaugos sprendimai;
3. Elektrinės įrengimas ir sistemos patikra – sumontavus elektrinę:
   1. atliekami matavimai;
   2. patikrinama apsauga, įžeminimas, inverterio konfigūracija;
   3. paruošiamas prijungimo aktas.
4. ESO pajungimas ir gamybos pradžia – ESO atvyksta sutikrinti įrangą, pakeičia skaitiklį į dvipusį ir suteikia leidimą gamybai.

Kada verta įsirengti saulės elektrinę?

Sprendimas ypač naudingas šiais atvejais:

• Gyvenate individualiame name – jei naudojate daug elektros šildymui, buičiai turite elektromobilį, saulės elektrinė ženkliai sumažina mėnesines sąskaitas ir padidina jūsų energetinę nepriklausomybę.
• Turite ūkį ar sodybą – ūkiuose elektros vartojimas paprastai pastovus ir didelis, o elektrinė padeda sumažinti sąnaudas net ir atokiose vietovėse. Su baterijomis galima pasiekti dalinę autonomiją nuo tinklo.
• Esate ūkininkas – saulės energija gali būti naudojama tiek gyvenamajai, tiek gamybinei veiklai. Ūkininkams taikomos paramos programos leidžia gerokai sumažinti pradinę investiciją.
• Vykdote verslą – saulės elektrinė mažina elektros sąnaudas ir leidžia tiksliau prognozuoti išlaidas ateityje. Tai ypač naudinga įmonėms, kurioms svarbus stabilus elektros tiekimas: gamybai, logistikai, prekybai, paslaugų verslams.
• Norite tapti nuotoliniu gamintoju (saulės parko klientu) – jei neturite tinkamo stogo ar sklypo, elektrinę galite „turėti“ saulės parke ir naudoti pagamintą elektrą nuotoliniu būdu.

Pagrindiniai saulės elektrinės privalumai

• Atsinaujinantis ir švarus energijos šaltinis – elektrinė gamina energiją iš saulės šviesos, neskleidžia CO₂, neteršia aplinkos ir prisideda prie tvarios energijos gamybos;
• Ilgalaikė investicija į pigią elektrą – vidutinis atsiperkamumas 5–7 metai, o vėliau pagaminta energija tampa iš esmės nemokama; reikalinga tik minimali įrenginio priežiūra;
• Sumažėjusios įrangos ir montavimo kainos – dėl pažangesnių modulių, efektyvesnių inverterių ir didėjančios konkurencijos bendra elektrinės kaina yra ženkliai sumažėjusi;
• Valstybės parama – galima susigrąžinti iki 45 % investicijų pasinaudojus APVA ar KPP programomis, taip pagreitinant atsiperkamumą;
• Energetinė nepriklausomybė – mažėja priklausomybė nuo centralizuoto tinklo ir elektros kainų svyravimų. Su akumuliatoriumi elektrinė gali veikti net nutrūkus tinklo tiekimui;
• Platus pritaikymas – elektrinės tinka tiek individualiems namams, tiek verslui ar ūkiui; jas galima montuoti ant stogo, plokščio paviršiaus ar žemės, pritaikant įrenginį pagal reikalingą galią ir vartojimo profilį.

Saulės elektrinių atsiperkamumas: realūs skaičiavimai Lietuvoje

Saulės elektrinės atsiperkamumas Lietuvoje vidutiniškai siekia 5–7 metus, tačiau tikslus laikotarpis priklausys nuo elektrinės galios, elektros kainos, gautos paramos ir vartojimo profilio.

Toliau pateikiami realūs  skaičiavimai paremti Lietuvos klimato sąlygomis ir tipine saulės spinduliuote (~1000 kWh/kW per metus).

Kiek elektros pagamina saulės elektrinė Lietuvoje?

Vidutinė metinė generacija pagal galią:

• 1 kW elektrinė → ~1000–1100 kWh/metus;
• 5 kW elektrinė → ~5 000–5 500 kWh/metus;
• 10 kW elektrinė → ~10 000–11 000 kWh/metus.

Faktiniai skaičiai priklauso nuo: modulių orientacijos (pietūs/rytai/vakarai), kampo, šešėliavimo ir inverterio efektyvumo.

Kiek galima sutaupyti per metus?

Įsirengus 5 kW elektrinę

• Generacija: ~5 200 kWh
• Realus sutaupymas: ~850–1 050 €/metus

Įsirengus 10 kW elektrinę

• Generacija: ~10 500 kWh
• Realus sutaupymas: ~1 600–2 000 €/metus

Įsirengus 15 kW elektrinę

• Generacija: ~15 500 kWh
• Realus sutaupymas: ~2 400–3 000 €/metus

Kas lemia saulės elektrinės kainą?

Saulės elektrinės kaina priklauso nuo kelių  techninių ir projektinių veiksnių:

1. Moduliai, inverteris ir konstrukcijos – kainą lemia modulių galingumas ir efektyvumas, inverterio tipas (ON-grid ar hibridinis), gamintojas bei montavimo konstrukcijų patvarumas. Kuo įranga efektyvesnė ir ilgaamžiškesnė, tuo didesnė jos kaina.
2. Montavimo darbai – priklauso nuo stogo tipo (šlaitinis, plokščias, čerpinis) arba montavimo ant žemės. Kaina didėja, jei reikia papildomų elektros instaliacijos darbų, apsaugų, įžeminimo ar ilgesnio kabeliavimo.
3. Logistikos išlaidos – įskaičiuojamas įrangos atvežimas, sandėliavimas, užkėlimas ant stogo.
4. Papildomos paslaugos ir garantijos – monitoringas, pratęstos garantijos, profilaktinė priežiūra, optimizatorių ar baterijų integracija didina pradinę investiciją, tačiau užtikrina geresnį veikimą ir ilgesnį sistemos tarnavimą;
5. Valstybės parama – APVA ar KPP finansavimas gali padengti dalį įrangos ir montavimo išlaidų. Parama tiesiogiai mažina projekto kainą ir spartina atsiperkamumą.

APVA parama saulės elektrinių įrengimui

Gyventojai gali pasinaudoti Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) parama, kuri kompensuoja dalį saulės elektrinės įrengimo išlaidų ir taip ženkliai sumažina bendrą projekto kainą.

Parama teikiama tiek individualių namų savininkams, įsirengiantiems naują saulės elektrinę, tiek daugiabučių gyventojams, kurie renkasi bendras arba individualias elektrines savo poreikiams ar nuotolinei gamybai.

Ką svarbu žinoti norint APVA paramą?

• Kompensacijos dydis: iki 323 € už kiekvieną įrengtos elektrinės kW;
• Tipinis pavyzdys: įrengus 10 kW saulės elektrinę, galima susigrąžinti iki 3 230 €, todėl sumažėja bendros projekto investicijos;
• Kas gali teikti paraišką: individualių namų savininkai ir daugiabučių gyventojai, įsirengiantys elektrinę savo reikmėms arba tampantys nuotoliniais gamintojais;
• Paraiškų teikimas: paraiškos priimamos tik pagal paskelbtus kvietimus, todėl svarbu stebėti terminus ir pateikti dokumentus laiku.

Saulės elektrinės priežiūra ir aptarnavimas

Norint išlaikyti maksimalų našumą ir ilgaamžiškumą, būtina reguliariai atlikti pagrindinius elektrinės aptarnavimo darbus.

Modulių priežiūra

Pagrindinė saulės modulių priežiūra – jų paviršiaus švara. Ant modulių laikui bėgant gali kauptis dulkės, žiedadulkės, lapai ar sniegas, o tai mažina jų efektyvumą.

Daugeliu atvejų lietus natūraliai nuplauna nešvarumus, tačiau sausu oru, gyvenant arti miškų ar žvyruotų kelių modulius verta valyti dažniau,  bent 1–2 kartus per metus.

Inverterio diagnostika

Inverteris yra pagrindinis sistemos valdymo komponentas, todėl kartą per metus verta atlikti jo techninę patikrą: patikrinti aušinimo sistemą, klaidų žurnalus, veikimo rodiklius.

Dauguma modernių inverterių turi automatinį klaidų fiksavimą ir pranešimų sistemą, leidžiančią stebėti veikimą per programėlę ar interneto sąsają.

Visos sistemos apžiūra

Kas 1–2 metus rekomenduojama atlikti bendrą elektrinės apžiūrą:

• įvertinti tvirtinimo konstrukcijų būklę;
• patikrinti kabelių izoliaciją ir jungtis;
• įsitikinti, kad įžeminimas veikia tinkamai.

Tokios periodinės apžiūros užtikrina ilgaamžišką, saugų ir efektyvų elektrinės darbą.

D.U.K. apie saulės elektrines

Ar šiuo metu galima gauti paramą saulės elektrinėms?

Taip. Finansavimą skiria Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Paramos laikotarpis: 2023-03-09 – 2026-03-31.

APVA šiuo metu naujų kvietimų neteikia.

Kokios galios saulės elektrinę rinktis – 5 kW ar 10 kW?

Galia priklauso nuo jūsų elektros poreikių. Populiariausi sprendimai – 5 kW ir 10 kW elektrinės tiek namams, tiek verslui.

Jei suvartojimas didesnis, galima jungti papildomus modulius ir plėsti sistemą.

Kur geriau montuoti saulės elektrinę – ant stogo ar ant žemės?

Jei stogas yra tinkamos būklės, be šešėlių ir pakankamo nuolydžio – tai pigiausias ir efektyviausias montavimo būdas.

Jeigu stogas netinkamas, ant jo neužtenka ploto arba norite didesnės galios – geriausias sprendimas montuoti ant žemės.

Kaip išsirinkti patikimą įrangos gamintoją?

Rinkitės pripažintus, tarptautinius fotovoltinės įrangos gamintojus: LONGi, Jinko, Bauer, Fronius, Huawei, SolarEdge.

Profesionalūs montuotojai pateiks rekomendacijas jūsų situacijai.

Per kiek laiko atsiperka saulės elektrinė?

Vidutinis atsiperkamumas – 5–7 metai.

Jį lemia:

• gauta parama (pvz., APVA);
• įrengimo kaina;
• jūsų elektros suvartojimas;
• tinklo mokesčiai;
• elektrinės efektyvumas ir orientacija.