Straipsniai

Grindinis šildymas: kaip veikia, kaip įrengti ir kaip pasirinkti sistemą

Grindinis šildymas

Grindinis šildymas (šildomos grindys) – tai žemos temperatūros sistema, kuri šilumą paskirsto per visą grindų paviršių ir sukuria tolygų, komfortišką mikroklimatą. Šiluma sklinda iš apačios į viršų, todėl patalpa įšyla vienodai, be karštų ar šaltų zonų.

Šios sistemos efektyvumą lemia trys pagrindiniai parametrai: tinkamai parinktas šildymo tipas (vandens arba elektrinis), teisingai suprojektuotas kontūrų tankis ir kokybiškai įrengti konstrukciniai sluoksniai. Vandeniu šildomos grindys geriausiai tinka naujos statybos namams, o elektrinės sistemos – mažoms patalpoms arba renovuojamiems objektams.

Taigi, kaip nustatyti, kuri grindinio šildymo sistema tinka konkrečiai situacijai, kaip ją išsirinkti ir kokie sprendimai lemia realų sistemos efektyvumą?

Bene efektyviausias šilumos šaltinis tokio tipo grindims – „Švari Energija“ siūlomi šilumos siurbliai.

Grindinio šildymo tipai

Vandeniu šildomos grindys

Vandeniu šildomos grindys paskirsto šilumą cirkuliuojančiu vandeniu, tekančiu plastikiniais vamzdžiais, įrengtais ant šilumos izoliacijos ir integruotais į grindų konstrukciją.

Sistema veikia žemos temperatūros režimu (25–35 °C diapazone), todėl šiluma tolygiai įšildo betoną ir grindų dangą. Vandens sistema tinka naujos statybos namams, nes naujoje statyboje galima numatyti reikiamą grindų aukščio rezervą, pakloti pakankamą šilumos izoliacijos sluoksnį ir suprojektuoti hidrauliškai teisingus kontūrų ilgius.

Šios sistemos efektyvumas priklauso nuo vamzdžių išdėstymo tankio, kolektoriaus hidraulikos ir teisingai apskaičiuoto šilumos poreikio kiekvienai zonai.

Vandeniu šildomos grindys ekonomiškiausiai veikia tada, kai naudojamas žemos temperatūros šilumos šaltinis, o grindų dangos bendra šiluminė varža neviršija 0,15 m²K/W.

Elektra šildomos grindys

Elektra šildomos grindys generuoja šilumą šildymo kabeliais, kilimėliais arba infraraudonųjų spindulių plėvelėmis, montuojamomis ploname išlyginamajame sluoksnyje arba tiesiai po grindų danga.

Sistema įšyla greitai, nes nereikia šildyti storos grindų konstrukcijos, todėl ji tinka mažoms patalpoms, atliekamoms renovacijoms ir zoniniam šildymui. Elektrinis sprendimas pasirenkamas tada, kai nėra galimybės pakelti grindų lygio arba kai reikia individualaus reguliavimo pagal patalpas (pvz., vonios kambariuose, tambūruose, miegamuosiuose).

Sistemos efektyvumą lemia teisingas kabelių išdėstymas, tiksliai parinktas termostatas ir grindų dangos šiluminė varža.

Kaip pasirinkti tinkamą grindinio šildymo sistemą?

Kriterijus Ką reikia įvertinti? Kuris tipas tinkamiausias?
Grindų dangos šiluminė varža Grindų dangos ir pakloto bendra šiluminė varža turi būti ≤ 0,15 m²K/W. Aukštesnė varža mažina šildymo efektyvumą. Vandens ir elektrinės sistemos tinkamos vienodai, jei danga atitinka varžos ribą.
Grindų aukščio rezervas Vandens sistemai reikia ~8–10 cm grindų pakilimo (izoliacija + betonas). Elektriniai kilimėliai pakelia grindis 0,3–1 cm. Vandens sistema → nauja statyba. Elektra → renovacijos arba esant ribotam aukščiui.
Patalpos plotas Dideliems plotams reikia žemos temperatūros šilumos šaltinio, tolygios šildymo galios ir hidraulinio subalansavimo. Mažoms patalpoms įrengimas kur kas paprastesnis. Vandens sistema→ >25–30 m². Elektra → <20 m² ir atskiros zonos.
Patalpos paskirtis Vonios, tambūrai ir pavienės zonos reikalauja greito įšylimo; gyvenamosioms zonoms svarbus temperatūros stabilumas. Elektra → vonioms, pavienėms zonoms. Vanduo → didesnėms gyvenamosioms erdvėms.
Pastato izoliacija Prasta izoliacija didina šilumos nuostolius ir mažina žemos temperatūros sistemų efektyvumą. A+izoliacijos klasė juos minimizuoja. Vandens sistema → A+/A++ klasės namams. Elektra → senos statybos namų renovacijai be didelių pakeitimų.
Šilumos šaltinis Grindiniam šildymui reikia žemos temperatūros šilumos šaltinio, kad danga neperkaistų ir sistema dirbtų efektyviai. Vandens sistema su šilumos siurbliu → optimaliausia. Elektra → kai nėra galimybės įrengti vandens sistemą.
Reakcijos greitis Vandens sistema reaguoja lėčiau dėl storos betono masės; elektrinė sistema reaguoja greitai. Vandens sistema → pastoviam režimui. Elektra → greitam perjungimui ir zonoms.
Eksploatacijos sąnaudos Vandens sistema sunaudoja mažiau energijos, elektrinė — priklausoma nuo elektros kainų. Vandens sistema → ekonomiškiausia ilgalaikėje perspektyvoje.

Grindinio šildymo įrengimo etapai

  1. Pagrindas išlyginamas, išdžiovinamas, o vonios, dušo ir kitose drėgnose patalpose įrengiama grindų hidroizoliacija;
  2. Klojama šilumos izoliacija, sandarinami plokščių sujungimai ir montuojama kompensacinė juosta perimetru;
  3. Pažymimos šildymo zonos, kontūrų trasos ir montavimo žingsnis pagal projektą;
  4. Tvirtinami vamzdžiai arba kabeliai numatytu žingsniu ir suvedami į kolektorių ar termostatą;
  5. Sistemos sandarumas tikrinamas slėgio bandymu vandens sistemose arba varžos matavimu elektrinėse sistemose;
  6. Pilamas išlyginamasis arba betono sluoksnis ir įrengiamos temperatūrinės siūlės, jei patalpos plotas viršija 40 m²;
  7. Betonas džiūsta pagal gamintojo terminus, o šildymas per šį laikotarpį nejungiamas;
  8. Sistema paleidžiama palaipsniui, didinant temperatūrą ne daugiau kaip 5 °C per parą;
  9. Grindų danga klojama, kai paviršius yra ~20 °C.

Grindų dangos suderinamumas su grindiniu šildymu

Keraminės plytelės ir akmens masė

Keraminės plytelės ir akmens masės danga turi mažiausią šiluminę varžą iš visų grindų dangų, todėl šiluma perduodama greičiausiai ir tolygiai visame paviršiuje.

Šios dangos nereaguoja į temperatūrų pokyčius, nesideformuoja ir nesiplečia, todėl tinka tiek vonios kambariams, tiek dideliems atviriems plotams, kuriems reikalingas didelis šiluminis našumas.

Vinilinė grindų danga (LVT, SPC, PVC)

Vinilinė danga tinka grindiniam šildymui tik tada, kai dangos ir pakloto bendra šiluminė varža neviršija 0,15 m²K/W. Klijuojama vinilinė danga perduoda šilumą efektyviau nei click tipo lentelės, nes neturi papildomo oro tarpo.

Dėl didelio tankio ir mažo storio vinilas greitai įkaista ir efektyviai perduoda šilumą, todėl užtikrina mažesnes energijos sąnaudas. Vinilas gali būti naudojamas ir drėgnose patalpose, jei gamintojas nurodo atsparumą temperatūrų pokyčiams.

Inžinerinė mediena

Inžinerinė mediena tinka grindiniam šildymui, jei gamintojas nurodo, kad danga gali būti eksploatuojama esant 27–29 °C paviršiaus temperatūrai. Daugiasluoksnė konstrukcija sumažina deformacijos riziką, tačiau šios dangos šiluminė varža vis tiek yra didesnė nei plytelių ar vinilo.

Tinkamai parinkta inžinerinė danga perduoda pakankamą šilumos kiekį esant mažo ir vidutinio intensyvumo šildymo režimams. Masyvi mediena netinka, nes turi didelę šiluminę varžą, stipriai plečiasi ir traukiasi, todėl yra nestabili.

Kiliminė danga

Kiliminė danga galima tik tuo atveju, jei visas sluoksnis virš šildymo sistemos (danga + paklotas) neviršija 0,15 m²K/W šiluminės varžos. Didelė varža mažina šildymo efektyvumą, pailgina įšilimo laiką ir didina energijos sąnaudas.

Kiliminė danga turi būti žemo profilio, tankios struktūros ir pažymėta kaip tinkama naudoti su šildomomis grindimis. Ji dažniausiai naudojama miegamuosiuose ar zonose, kuriose šildymo intensyvumas yra mažesnis.