Gamtinės dujos – vienas populiariausių šildymo sprendimų Lietuvoje, tačiau augant energijos kainoms ir atsirandant modernesnėms alternatyvoms kyla klausimas: ar dujos vis dar yra geriausias pasirinkimas namų šildymui?
Priklausomybė nuo biržos kainų, ilgai trunkantis įvado įrengimas ir riboti šio kuro ištekliai verčia abejoti ilgalaike sprendimo nauda.
Šilumos siurbliai, kaip pavyzdys, naudoja atsinaujinančius gamtos išteklius (orą, vandenį arba geoterminę energiją), todėl siūlo ekonomiškesnę ir mažiau rizikingą alternatyvą, ypač A ar A+ klasės būstuose.
Taigi, kada gamtinės dujos iš tiesų pasiteisina, kiek kainuoja jų eksploatavimas ir kaip jos atrodo šalia kitų šildymo alternatyvų?
Kada verta rinktis gamtines dujas?
Jei būstas jau turi prijungimą prie įvado
Didžiausia gamtinių dujų sistemos įrengimo kliūtis – brangus ir ilgas prijungimo procesas. Jei namas jau prijungtas prie dujotiekio arba įvadas įrengtas anksčiau, tai ženkliai sumažina pradinę investiciją.
Tokiu atveju galima iš karto naudotis esama infrastruktūra ir išvengti 6–18 mėn. laukimo bei kelis tūkstančius eurų kainuojančių sąnaudų.
Jei būstas yra senesnės statybos
Dujiniai katilai efektyviai veikia aukštesnėje temperatūroje, todėl yra tinkami senesniuose namuose su radiatoriais.
Tokiuose būstuose šilumos siurblių įrengimas gali būti technologiškai sudėtingas ir brangus – reikėtų keisti šildymo sistemą ar papildomai apšiltinti namą, kad ji veiktų efektyviai.
Jei dujos naudojamos ne tik šildymui
Dujos yra finansiškai pagrįstas sprendimas tuo atveju, jei jos naudojamos ne tik šildymui, bet ir karšto vandens ruošimui bei maisto gamybai.
Tokiu atveju suvartojimas yra nuoseklesnis, o mėnesinis mokestis proporcingesnis faktiniam dujų naudojimui.
Jei kitos alternatyvos per brangios ar neprieinamos
Kai kuriais atvejais (pvz., esant itin mažam sklypui ar ribotoms galimybėms diegti siurblinę) šilumos siurbliai ar kitos sistemos tampa neįgyvendinamos dėl techninių arba teisinių apribojimų.
Tokiais atvejais gamtinės dujos gali būti vienintelis praktiškas sprendimas.
Gamtinių dujų naudojimo privalumai ir trūkumai
Privalumai
- Švarus degimas – degant dujoms neišsiskiria suodžiai ar pelenai, todėl nereikia valyti katilo ir dūmtraukio.
- Greitas šildymas – sistema įkaista per kelias minutes ir greitai sušildo patalpas.
- Automatinis veikimas – šildymą galima programuoti, reguliuoti pagal laiką ar oro temperatūrą.
- Mažiau rūpesčių dėl kuro – nereikia rūpintis malkomis, granulėmis ar rezervuarais – tiekimas vyksta centralizuotai.
- Tinka esamai įrangai – jei namas jau turi dujinį šildymą, jį galima atnaujinti be didelių investicijų.
Trūkumai
- Kainų svyravimai – dujų kaina priklauso nuo Europos biržos ir globaliųų politinių veiksnių, todėl pastoviai kinnta.
- Visas tiekimas iš importo – Lietuva neturi nuosavų dujų išteklių, todėl priklauso nuo išorinių tiekėjų.
- Išteklių ribotumas – dujos yra iškastinis kuras, kurio atsargos pasaulyje sparčiai mažėja.
- Saugumo reikalavimai – būtina sandari sistema ir reguliarūs patikrinimai, nes bet koks nutekėjimas yra labai pavojingas.
- Brangus pajungimas – įvado įrengimas gali užtrukti iki 18 mėnesių ir kainuoti tūkstančius eurų.
Ką reikia žinoti apie įvedimą ir prijungimą?
Procesas prasideda nuo paraiškos pateikimo ESO savitarnoje – joje reikia nurodyti, kam bus naudojamos dujos (pvz., šildymui, maisto gamybai), sklypo situaciją ir preliminarų planuojamą dujų suvartojimą.
Reikalingi dokumentai priklauso nuo situacijos – dažniausiai reikia pateikti sklypo ar pastato nuosavybės dokumentus, situacijos planą su pažymėta skaitiklio vieta, bendraturčių sutikimus, įgaliojimus ir numatomo dujų suvartojimo deklaraciją. Joje nurodoma, kiek dujų planuojama sunaudoti per artimiausius 15 metų – pagal tai skaičiuojama prijungimo kaina.
Dujotiekio tiesimo trukmė priklauso nuo atstumo iki artimiausios dujų trasos, projektavimo sudėtingumo ir ESO nustatytų techninių sąlygų. Darbai įprastai trunka nuo 4 iki 18 mėnesių. Kai kuriais atvejais procesą apsunkina papildomi derinimai – pavyzdžiui, servitutų klausimai, netiksliai pažymėtos sklypo ribos ar konfliktai su kita inžinerine infrastruktūra.
Prijungimo kainai įtakos turi ir kliento pateiktas planuojamas dujų suvartojimo kiekis per 15 metų. Tai vadinama vartojimo įsipareigojimu – jei per šį laikotarpį sunaudojama mažiau nei deklaruota, gali būti taikomas papildomas mokestis.
Svarbu paminėti, jog pats gyventojas turi savo lėšomis įsirengti požeminį vamzdyną sklype ir vidinį dujotiekį pastato viduje. Šiuos darbus gali atlikti tik sertifikuotas rangovas, o visa sistema privalo atitikti galiojančius saugumo ir techninius reikalavimus.
Įvado įrengimo kaina skaičiuojama individualiai – pagal trasos ilgį, reikalingas medžiagas ir numatytą dujų kiekį. Praktikoje tokia investicija dažniausiai siekia nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų.
Kaip gamtinės dujos atrodo šalia šiuolaikinių alternatyvų?
| Šildymo būdas | Eksploatacinės sąnaudos | Įrengimo kaina | Atsiperkamumas | Tinkamiausia pastato energetinė klasė | Priklausomybė nuo išorės veiksnių |
|---|---|---|---|---|---|
| Gamtinės dujos | Vidutinės, priklauso nuo biržos kainų | Aukšta (jei nėra įvado) | 10–15 metų | B, C, senesni pastatai | Didelė – birža, importas, politika |
| Šilumos siurblys (oras–vanduo, oras-oras) | Žemos, ypač efektyvus A klasėje | Aukšta | 5–10 metų | A, A+ klasės pastatai | Maža – priklauso nuo elektros kainos |
| Šilumos siurblys (geoterminis) | Labai žemos | Aukšta | 10–15 metų | A+ klasė arba nauji individualūs namai | Maža – stabilesnis sprendimas |
| Granulinis katilas | Vidutinės–žemos (priklauso nuo kuro kainos) | Vidutinė | 6–10 metų | B, C klasės pastatai | Vidutinė – kuro prieinamumas ir kaina |
| Elektrinis šildymas | Labai aukštos | Žema | Neturi realaus atsiperkamumo | Tik A++ su saulės elektrine | Didelė – elektros kainos ir tinklo apkrovos |