Kai saulės elektrinė pagamina daugiau elektros nei namai sunaudoja, perteklinis srautas grįžta į tinklą ar įkrauna turimą saulės bateriją. Tai, kas nutinka su pertekliumi, priklauso nuo sistemos konfigūracijos – ar įrengta saulės baterija ir ar sudaryta dvikryptė apskaitos sutartis (net metering) su tinklo operatoriumi.
Teisingai sukonfigūruota sistema leidžia panaudoti 100% pagamintos energijos ir gauti finansinę grąžą iš parduoto į tinklą pertekliaus.
Taigi, kaip kiekvienas iš šių scenarijų veikia praktikoje ir kurį iš jų labiausiai apsimoka įgyvendinti?
Visus „Švari Energija” saulės elektrinių sprendimus galite peržiūrėti čia → saulės elektrinės.
I scenarijus – perteklinė elektra grįžta į tinklą
Kai saulės elektrinė pagamina daugiau elektros nei namai tuo metu sunaudoja, perteklinis srautas automatiškai teka į bendrą elektros tinklą.
Tam nereikia jokių papildomų veiksmų – inverteris stumia srovę ten, kur yra mažiausias pasipriešinimas.
Kaip veikia dvikryptė apskaita?
Dvikryptė apskaita (net metering) – tai sistema, kurioje elektros skaitiklis matuoja srautą abiem kryptimis: kiek elektros namai paima iš tinklo ir kiek į jį grąžina.
Galutinėje sąskaitoje tinklo operatorius atima grąžintą kiekį iš suvartoto kiekio. Vartotojas moka tik už skirtumą.
Dvikryptės apskaitos sutarties sudarymo sąlygos Lietuvoje
Lietuvoje dvikryptę apskaitą reguliuoja VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba).
Saulės elektrinės savininkas sudaro dvikryptės apskaitos sutartį su tinklo operatoriumi – ESO. Sutartį gali sudaryti fiziniai asmenys, turintys iki 30 kW galios elektrines.
Perteklinė elektra į tinklą grąžinama nemokamai, o sukaupti kreditai galioja 12 mėnesių.
Kiek moka tinklo operatorius?
ESO nemoka pinigų už grąžintą elektrą – ji kompensuojama kreditais, kurie mažina būsimas sąskaitas. Vienas grąžintas kWh vėliau leidžia paimti vieną kWh iš tinklo be papildomo mokesčio. Tinklo naudojimo mokestis vis tiek skaičiuojamas nuo bendro suvartojimo, o ne nuo skirtumo.
Tinklo naudojimo mokestis Lietuvoje 2026 m. siekia apie 0,03–0,05 €/kWh ir skaičiuojamas nuo viso suvartoto kiekio, neatskaičius grąžintos elektros.
Tai reiškia, kad net ir visiškai padengus suvartojimą saulės energija, tinklo naudojimo mokestis išlieka.
II scenarijus – perteklinė elektra įkrauna saulės bateriją
Saulės baterija saugo perteklinę elektrą vietoje to, kad ji keliautų į tinklą. Inverteris nukreipia perteklių į bateriją, kol ji visiškai įsikrauna.
Kai saulė nešviečia arba elektros poreikis viršija gamybą, sistema automatiškai ima energiją iš baterijos.
Kaip veikia sistema su saulės baterija?
Saulės baterija jungiama prie inverterio ir veikia kaip buferis tarp elektrinės ir namų.
Dienos metu baterija įsikrauna nuo saulės pertekliaus, o vakare ar naktį tiekia tą energiją namams. Šiuolaikinės baterijos turi valdymo sistemą, kuri automatiškai reguliuoja įkrovimą ir iškrovimą pagal namų apkrovą.
Kiek elektros rezervo išsaugo saulės baterija?
Namų saulės baterijos talpa paprastai siekia 5–20 kWh. Vidutinis Lietuvos namas sunaudoja 8–12 kWh per dieną.
10 kWh baterija padengia vidutinio namo elektros poreikį vienai nakčiai. Saulėtą dieną saulės elektrinė įkrauna bateriją iki pilnos talpos per kelias valandas.
Kada apsimoka įrengti saulės bateriją?
Saulės baterija apsimoka įrengti tada, kai elektros kaina tinkle yra didelė arba kai vartotojas neturi galimybės sudaryti dvikryptės apskaitos sutarties. 10 kWh baterijos kaina Lietuvoje siekia 3 000–5 000 €. Sistema atsiperka per 7–12 metų, priklausomai nuo elektros kainos augimo ir namų vartojimo.
Pavyzdžiui, namas, perkantis 4 000 kWh per metus iš tinklo po 0,20 €/kWh, mokėtų 800 € per metus. 10 kWh baterija, padengdama 50% to pirkimo, padėtų sutaupyti apie 400 € per metus – tai reikštų atsipirkimą per 8–12 metų.
Tinklas ar baterija – kuris sprendimas labiausiai apsimoka?
Tinklas ir saulės baterija sprendžia tą patį klausimą – ką daryti su pertekline elektra – tačiau skirtingais būdais.
| Grąžinimas į tinklą | Saulės baterija | |
| Pradinė investicija | 0 € | 3 000–5 000 € |
| Kompensacija | Kreditai (1:1 kWh) | Sutaupyta elektros sąskaita |
| Atsipirkimas | Iš karto | 7–12 metų |
| Nepriklausomybė nuo tinklo | Ne | Taip |
| Veikia tinklo gedimo metu | Ne | Taip |
| Tinka esant net metering sutarčiai | Taip | Neprivaloma |
Grąžinimas į tinklą yra finansiškai efektyvesnis trumpuoju laikotarpiu, nes nereikia papildomų investicijų. Saulės baterija apsimoka, kai vartotojas prioritizuoja energetinę nepriklausomybę arba tikisi elektros kainų augimo. Optimalus sprendimas daugumai Lietuvos namų – net metering sutartis su ESO ir baterija kaip papildomas buferis vakariniam vartojimui.
Lietuvoje, kur elektros kainos nuosekliai auga, saulės baterija ilguoju laikotarpiu tampa vis labiau pelningu sprendimu – kiekvienais metais sutaupoma suma didėja proporcingai kainų augimui.