Saulės elektrinė Lietuvoje atsiperka vidutiniškai per 3–7 metus. Atsipirkimą lemia sistemos kaina, metinis elektros suvartojimas ir elektrinės pagaminamas energijos kiekis. APVA parama sumažina pradinę investiciją ir gali sutrumpinti atsipirkimo laikotarpį dar 2–3 metais.
Saulės elektrinė mažina išlaidas nuo pirmos dienos, nes namas pradeda vartoti savo pagamintą energiją vietoje tinklo elektros. Standartinė 10 kW elektrinė Lietuvoje pagamina apie 9 500–10 500 kWh per metus, kas padengia visą objekto elektros poreikį.
Taigi, kokie duomenys reikalingi atsipirkimui apskaičiuoti, kokie veiksniai tam labiausiai turi įtakos ir kokie realūs elektrinės atsipirkimo scenarijai Lietuvos sąlygomis?
Visus „Švari Energija“ saulės elektrinių sprendimus galite peržiūrėti čia → saulės elektrinės.
Kokių duomenų reikia, kad būtų įmanoma apskaičiuoti atsipirkimą?
- Metinis elektros suvartojimas;
- Planuojama sistemos galia;
- Sistemos įsigijimo kaina;
- Galima paramos suma;
- Elekros kaina (€/kWh);
- Pasaugojimo paslaugos tarifas;
- Metinės generacijos prognozė;
- Stogo kryptis;
- Stogo nuolydis;
- Šešėliavimo lygis;
- Dieninio ir vakarinio vartojimo santykis.
Kaip tiksliai apskaičiuoti saulės elektrinės atsipirkimą?
Atsipirkimas apskaičiuojamas pagal formulę:
Atsipirkimo laikas = (Investicijos suma – Paramos suma) ÷ Metiniai sutaupymai
Pirmiausia nustatoma bendra investicijos suma, atmetus paramą. Tada apskaičiuojami metiniai sutaupymai pagal metinę elektrinės generaciją, elektros kainą ir pasaugojimo paslaugos tarifą.
Tiesiogiai suvartota energijos dalis didina metinius sutaupymus, nes ji pakeičia brangesnę tinklo elektrą. Gavus investicijos sumą ir metinius sutaupymus, formulė parodo, per kiek metų elektrinė padengs savo kainą.
Pavyzdys:
Elektrinė kainuoja 8 000 €, parama — 2 300 €, metiniai sutaupymai — 1 600 €.
(8 000 – 2 300) ÷ 1 600 = 3,56 ,t.y. apie 3–4 metai.
Realūs atsipirkimo scenarijai Lietuvoje (5 kW, 10 kW, 15 kW)
[su_table]
| Elektrinės galia | Kaina (€) | Generacija (kWh/metus) | Metinis sutaupymas (€) | Atsipirkimas be paramos | Atsipirkimas su parama |
|---|---|---|---|---|---|
| 5 kW | 4 500 € | 4 800–5 200 | ~750–850 | 5–6 metai | 3,5–4 metai |
| 10 kW | 8 000 € | 9 500–10 500 | ~1 500–1 700 | 4,5–5 metai | 3–3,5 metų |
| 15 kW | 11 500 € | 14 500–15 800 | ~2 200–2 500 | 4,5–5 metų | 3–3,5 metų |
[/su_table]
Kiek realiai sutaupysiu per 10–25 metų laikotarpį?
Saulės elektrinė generuoja finansinę naudą nuo pirmos dienos paleidimo dienos.
Tipinė 10 kW sistema per metus sutaupo apie 1 500–1 700 €, todėl per 10 metų sutaupoma 15 000–17 000 €, o per 20–25 metų — 30 000–40 000 €.
Tikslus rezultatas priklauso nuo elektros kainos, dieninio vartojimo dalies ir natūralaus sistemos efektyvumo mažėjimo su amžiumi. Net konservatyvūs skaičiavimai rodo, kad ilgalaikė finansinė nauda kelis kartus viršija elektrinės pradinę investiciją.
Ką rinktis, didesnę ar mažesnę galią?
Saulės elektrinės galia turi tiesioginę įtaką atsipirkimui, todėl ji taikoma pagal realius metinius elektros vartojimo poreikius.
Didesnė galia apsimoka tada, kai namuose veikia šilumos siurblys, kraunamas elektromobilis, planuojamas vartojimo didėjimas arba dėl stogo krypties yra mažesnė generacija. Tokiu atveju elektrinė padengia daugiau suvartojamos energijos ir sutrumpina atsipirkimo laiką.
Mažesnė galia tinka vartotojams, kurių suvartojimas yra žemas, stogo plotas ribotas arba daugiau energijos sunaudojama vakarais, kai generacija minimali. Per didelės galios sistema pailgina atsipirkimą, nes perteklinė energija grąžinama į tinklą už mažesnę vertę, todėl optimaliausia galia yra ta, kuri atitinka tikrąjį metinį suvartojimą.
Kokie praktiniai veiksniai labiausiai pailgina elektrinės atsipirkimą?
- Netinkama stogo kryptis: rytų ar vakarų kryptis mažina metinę generaciją 10–25 %, todėl mažėja sutaupoma suma per metus.
- Šešėliavimas: medžiai ar kaminai gali sumažinti gamybą 5–40 %, todėl elektrinė nepagauna maksimalaus spindulių kiekio.
- Per didelė elektrinės galia: perteklinė energija grąžinama į tinklą už mažesnę vertę, todėl atsipirkimas ilgėja.
- Per maža elektrinės galia: dalis elektros ir toliau perkama iš tinklo, todėl sutaupoma mažiau nei galima.
- Naktinis vartojimas: mažesnė dieninė vartojimo dalis mažina tiesiogiai sunaudojamą energiją, o pasaugojimo mokesčiai mažina grąžą.
- Aukštas pasaugojimo tarifas: brangesnis energijos grąžinimas į tinklą mažina finansinę naudą iš perteklinės gamybos.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Ar saulės elektrinės atsiperkamumas keičiasi priklausomai nuo metų laiko?
Žiemą sutaupoma mažiau dėl mažos generacijos, o pavasarį–vasarą — daugiausia. Skaičiuojant atsipirkimą naudojamas metinis vidurkis, todėl sezonų įtaka galutiniam rezultatui nesikeičia.
Ar atsiperkimas skiriasi priklausomai nuo modulių tipo?
Aukštesnio efektyvumo moduliai pagamina daugiau energijos iš to paties ploto, todėl didina metinius sutaupymus ir šiek tiek sutrumpina atsipirkimą.
Ar inverterio dydis turi įtakos atsipirkimui?
Netinkamai parinktas inverteris riboja generaciją, todėl gali pailginti atsipirkimo laikotarpį.
Ar galima paspartinti atsipirkimą didinant dieninį vartojimą?
Tiesiogiai dieną suvartota energija turi didžiausią finansinę vertę, nes pakeičia brangiausią tinklo elektrą. Didesnė dieninio vartojimo dalis trumpina atsipirkimo laiką.
Ar saulės elektrinės našumas mažėja laikui bėgant ir kaip tai veikia atsipirkimą?
Moduliai kasmet praranda apie 0,3–0,6 % efektyvumo, tačiau sumažėjimas nedidelis ir mažai veikia atsipirkimą. Didžioji finansinė nauda kaupiama pirmaisiais eksploatacijos metais.